Andrius Kaniava: Atšilusios musės skrydis virš širšių lizdo

Atšilusios musės zyzimas – tai, mano brangieji, ženklas, kad atėjo pavasaris. Apie tai byloja ir pavasariniai polaidžiai, pasruvę upokšniai, subrinkusios ir užkvipusios tuopos, o ypatingai – pirmoji, atšilusi musė! Tai – „diena, kai baigiasi žiema“!

Tai dainos, atsiradusios dėka jaunatviško nepakantumo, o bėgant metams – senatvinio nepasitenkinimo: „Fregatas“, „Daina apie gyvenimo prasmę“, „Internautas“, „Draugas“, „Pelėda“. Ir, be abejonės, mano gyvenimo himnas – „Musė“.

Gal kai kam jos atrodys įžūlios, gal ironiškos. Gal netgi iššaukiančios! Bet prie viso to kiekviena iš jų turi – gal ne labai giliai, taip sakykim, per vidurį – užslėpto nebanalaus ir labai šviesaus lyrizmo.

Jos padeda pakilti virš šių dienų širšių lizdo, kuriame mes priversti gyventi. Jei padeda man, tai nuoširdžiai tikiu – padės ir jums!